Šiauliai
Šiauliai 55°55′20″ š. pl. 23°19′0″ r. ilg. / 55.92222°š. pl. 23.31667°r. ilg. / 55.92222; 23.31667 (Šiauliai)Koordinatės: 55°55′20″ š. pl. 23°19′0″ r. ilg. / 55.92222°š. pl. 23.31667°r. ilg. / 55.92222; 23.31667 (Šiauliai)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Šiaulių apskritis
Savivaldybė:	Šiaulių miesto savivaldybė
Įkūrimo data:	1236 m. (pirmą kartą paminėtas)
Meras:	Artūras Visockas
Gyventojų (2018):	100 618
Plotas:	81 km²
Tankumas (2018):	1 242 žm./km²
Altitudė:	107 m
Pašto kodas:	centrinis LT-76001
Tinklalapis:	Miesto svetainė
Vikiteka:	ŠiauliaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Šiauliaĩ Kilmininkas: Šiaulių̃ Naudininkas: Šiauliáms Galininkas: Šiauliùs Įnagininkas: Šiauliaĩs Vietininkas: Šiauliuosè
lenk. Szawle vok. Schaulen rus. Шавли[1][2]

Kitos reikšmės – Šiauliai (reikšmės).

Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras. Šiauliai yra svarbus ekonominis ir susisiekimo centras, jame veikia Šiaulių universitetas, miestas yra katalikiškos vyskupystės centras.

Geografija ir gamta |

Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus 210 km, Kauno – 142 km; Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km; Kaliningrado – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.

Altitudės:
Rėkyvos ežero vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.

Vandens telkiniai |

Bendras vandens telkinių plotas – 1280 ha, 15,7 % miesto teritorijos.

• 
  Šiaulių miesto ežerai
  
  • Rėkyvos ežeras
  
  


• Upeliai:

Šventupis, arba Švendrelis

• 
  
  • 
    Kulpė (25,8 km)
  
  
  • 
    Rūdė (4,8 km)
  
  
  • Vijolė
  
  
  • 
    Švedė,
  
  
  • Šimša
  
  
  • Tilžė
  
  
  • 
    Šventupis (Ginupis)
  
  
  • Banko kanalas
  
  
  • Medinupelis
  
  

Klimatas |

Vidutinė oro temperatūra sausio mėn. -7 °C; liepos mėn. +18 °C. Kritulių kiekis per metus – 538,5 mm.

1942 m. mieste užfiksuota žemiausia Lietuvoje metų vidutinė oro temperatūra (+3,6 °C).

Kraštinės koordinatės
		55° 58′ 10″
	23° 13′ 30″		23° 25′ 50″
		55° 50′ 20″

Miesto dalys |

Žaliukių vėjo malūnas

Nurodomas atstumas iki centro, km:

Istorija |

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių istorija.

Šiaulių bažnyčia XIX amžiuje

Šiaulių kolegija ir Šv. Petro ir Povilo Katedra

Šiauliai po Pirmojo pasaulinio karo

Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės žemaičių, tiek žiemgalių genčių. B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje.

Nuo XIII iki XIX a. |

Kalavijuočių ordino kronikose XIII a. minima su dabartiniais Šiauliais siejama Soule, Saulia ir Saulen vietovė. Pirmuoju miesto paminėjimu laikomas Eiliuotoje Livonijos kronikoje aprašytas Saulės mūšis, kuriame 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.

Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo 1636 m. Šiauliai – miestas.

1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1625 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijos. Prie Šiaulių miesto atgimimo labai prisidėjo vokiečių kilmės didikas, buvęs LDK rūmų iždininkas Antanas Tyzenhausas (1733-1785). 1765 m. paskirtas Šiaulių ekonomijos administratoriumi pradėjo radikalias ekonomines ir urbanistines reformas iš esmės perstatyti Šiaulių ir Joniškio miestus. Buvęs drąsus reformatorius bandė suderinti modernizaciją su feodalizmu, įvariose vietose steigė manufaktūras, kuriose dirbo naujovėmis ne itin patenkinti ir nepripratę valstiečiai baudžiauninkai.^[3] Tepraėjus vos keleriems metam po reformų, 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas.^[3] Po sukilimo A. Tyzenhauzas nusprendė imtis dar stipresnių reformų: tuomet Lietuvoje jau plito klasicizmo idėjos, kuriomis ir rėmėsi jo planai – radialinio plano miestą perstatyti į taisyklingą stačiakampį. 1774 m. pradėta Šiaulių miesto centro rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus. 1780 m. nušalintas iš pareigų nespėjo įgyvendinti visų savo sumanymų, bet pradėtas miesto plėtros procesas jau buvo nesustabdomas. 1791 m. patvirtintas Šiaulių herbas.

XVI–XVIII a. Šiauliai nekartą sudegė.

Nuo XIX amžiaus |

Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.

1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918–1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 m. jis vėl buvo sugriautas (iš viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).

1975 m. Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis SSRS pėsčiųjų bulvaras.

Turizmas |

Šiaulių miesto centrinė aikštė

Kryžių kalnas

Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km į šiaurę yra pasaulinės reikšmės Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.

Mieste yra:

• Kelionių organizatorių – 13


• Kelionių agentūrų – 7


• Viešbučių – 10


• Jaunimo nakvynės namų – 2


• Svečių namai – 3


• Motelis – 1


• Maitinimo įstaigų – 112

Šiaulius 2004 m. aplankė 16 168, 2005 m. – 15 607 turistai iš Lietuvos ir 2004 m. – 2544, 2005 m. – 3655, 2006 m. – 20485 turistai iš užsienio.

Savivaldybė |

Šiaulių miesto savivaldybė

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių miesto savivaldybė.

Šiaulių miesto savivaldybė yra Šiaulių apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Heraldika |

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių herbas.

Šiaulių herbas 1791

Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir Apvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. 1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T. Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį renesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. 1968 m. spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko Arūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.

1991 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. 2001 m. rugsėjo 5 d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.

Gyventojai |

Rūdės g. raida 1978-2010 m.

Vilniaus g. raida 1978-2010 m.

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių demografija.

Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.

1795 m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau 1897 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antras Kauno gubernijos miestas. 1909 m. 56,4 % gyventojų sudarė žydai. 1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

Pastarųjų Lietuvos gyventojų surašymų duomenys:

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2018 m.
1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.	1945 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.[4]	1979 m.sur.
21 387	23 249	31 641	19 000	59 700	92 800	118 724
1981 m.[5]	1987 m.[6]	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.	2007 m.	2008 m.
127 300	139 500	145 629	133 883	129 037	128 397	127 059
2009 m.	2010 m.	2011 m.sur.	2012 m.	2014 m.	2015 m.	2017 m.
126 215	125 453	109 328	107 875	105 610	104 569	106 568
2018 m.	-	-	-	-	-	-
107 086	-	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Vilniaus g. raida 1986-2010 m.

Vilniaus gatvė 2006 m. sausio 26 d. vakare

Šiaulių centras 2006 m.

Tautinė sudėtis |

Pagal tikybą |

• 
  Romos katalikai – 74,2 %


• 
  stačiatikiai – 2,6 %


• 
  sentikiai – 0,5 %


• 
  evangelikai liuteronai – 0,3 %


• 
  evangelikai reformatai – 0,1 %


• kiti – 1,1 %


• netikintys/nenurodė – 21,1 %

Demografija |

Darbo rinka |

Vidutinis metinis užimtų gyventojų skaičius

Garbės piliečiai |

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių garbės piliečiai.

Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus Šiaulių miestui savivaldybės Tarybos sprendimu. Garbės piliečiui įteikiamas Garbės piliečio ženklas ir jo liudijimas. Pirmąja Garbės piliete tapo advokatė Gražbylė Venclauskaitė.

Žymūs žmonės |

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Iš Šiaulių kilę žymūs žmonės.

• 
  Tadas Volanskis (1785–1865), archeologas, kolekcionierius, filologas, rašytojas


• 
  Ivanas Luckevičius (1881–1919), baltarusių politikas, visuomenės veikėjas


• 
  Antonas Luckevičius (1884–1942), baltarusių rašytojas, politikas, visuomenės veikėjas


• 
  Isakas Anolikas (1903–1943), dviratininkas


• 
  Jakovas Gensas (1903–1943), gydytojas, karininkas, mokytojas


• 
  Fritz Scherwitz (1903–1962), karininkas


• 
  Meyer Schapiro (1904–1996), istorikas


• 
  Juozas Vinča (1905–1990), boksininkas


• 
  Aleksander Gabszewicz (1911–1983), pilotas, karininkas


• 
  Alma Adamkienė (g. 1927), filantropė, buvusi pirmoji šalies dama


• 
  Saulius Sondeckis (g. 1928), dirigentas


• 
  Vytautas Edmundas Čekanauskas (1930–2010), dailininkas, architektas


• 
  Vladas Tučkus (1932–1988), futbolininkas


• 
  Henrikas Algirdas Juškevičius (g. 1935), inžinierius, radijo ir televizijos darbuotojas, buvęs UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas


• 
  Virgilijus Noreika (g. 1935–2018), operos solistas


• 
  Regimantas Adomaitis (g. 1937), aktorius


• 
  Rolandas Pavilionis (1944–2006), filosofas, politikas


• 
  Irena Degutienė (g. 1949), politikė


• 
  Kornelijus Platelis (g. 1951), poetas, eseistas, vertėjas, valsybės veikėjas


• 
  Virgis Stakėnas (g. 1953), dainininkas, dainų autorius, prodiuseris, žurnalistas


• 
  Bronislovas Rudys (g. 1954), meno kūrėjas, dailininkas


• 
  Vida Šulskytė-Beselienė (g. 1956), krepšininkė, Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių čempionė


• 
  Zigmas Vaišvila (g. 1956), politikas, signataras


• 
  Šarūnas Birutis (g. 1961), politikas


• 
  Šarūnas Bartas (g. 1964), filmų režisierius


• 
  Remigijus Adomaitis (g. 1965), Lietuvos pedagogas ir chorvedys, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas ir dirigentas


• 
  Raimondas Šukys (g. 1966), politikas, teisininkas


• 
  Aneta Kaušaitė (g. 1970), krepšininkė, Europos čempionė


• 
  Jurgita Kaušaitė (g. 1970), krepšininkė, Europos čempionė


• 
  Povilas Vanagas (g. 1970), šokėjas ant ledo


• 
  Artūras Žukauskas (1974–2012), aktorius, režisierius


• 
  Mindaugas Žukauskas (g. 1975), krepšininkas, Europos čempionas


• 
  Donatas Slanina (g. 1977), krepšininkas, Europos čempionas


• 
  Robertas Javtokas (g. 1980), krepšininkas


• 
  Rūta Ščiogolevaitė (g. 1981), dainininkė


• 
  Viktorija Čmilytė (g. 1983), šachmatininkė


• Lina Rastokaitė – Siaurusaitienė (g. 1979) aktorė


• 
  Justina Žiogaitė – Butkienė (g. 1989) aktorė


• Vitalija Katunskytė (g. 1955) estrados dainininkė, šlagerių karalienė


• 
  Mykolas Edmundas Orbakas (g.1945), Rusijos cirko artistas. Pirmasis Alos Pugačiovos vyras, Kristinos Orbakaitės tėvas.

Urbanistika |

1872, 1877, 1912 m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas – 1871 m. buvo 12 gatvių, 1910 m. – jau 30.

Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85 % pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal 1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. 1937 m. pavyko nugriauti cerkvę, 1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.

Antrasis pasaulinis karas miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo 1961 m. Generalinis planas. Kita laida buvo 1980 m. 2009-01-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-1 patvirtintas Bendrasis planas galioja iki šiol (BP).

Parkai |

Aikštė ir fontanas prie Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. žiemą

Miesto parką pradėjo kurti Antanas Tyzenhauzas, iš esmės baigė Vladimiras Zubovas. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką. 1931 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.

Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Kapinės |

Dainai

Šiauliuose yra 30 kapinių. Svarbiausios iš jų:

• 
  Šiaulių kapinės prie Talšos ežero


• Donelaičio kapinės


• Ginkūnų kapinės


• Liuteronų kapinės


• Laisvamanių kapinės


• Rėkyvos kapinės


• Lieporių kapinės


• Šiaulių stačiatikių kapinės


• Žydų kapinės


• 
  Sukilėlių kalnelis ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų vokiečių karių kapai


• Vaidoto g. belaisvių kapinės


• Ginkūnų karių kapai


• Rusų karo belaisvių kapinės


• Karių kapai miesto centre

Ekonomika |

2003 m. mieste buvo pagaminama 4,3 proc. visos šalies pramoninės produkcijos ^[11]. Miesto strateginės kryptys iki 2015 m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: „Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.

Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas, Gubernijos alaus darykla. Nuo 1913 m. veikia Rūtos šokolado gamykla. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85 % visos Lietuvos odos, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto, 35 % saldainių pramonės produkcijos. 1940 m. įkurtas Šiaulių neaustinių medžiagų fabrikas.

Sovietmečiu atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje. 1996 m. įkurta Šiaulių LEZ. Nuo 2007 m. veikia Šiaulių plento grupė.

• Banga Electronics

2005 m. mieste buvo:

• Gamybos ir paslaugų įmonės – 3195


• Prekybos įmonės – 781
  
  • iš jų prekybos centrai – 30
  
  

Prekyba |

Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose gerai išvystyta pramonė, statybos, aktyvus smulkusis ir vidutinis verslas.

Saulės miestas

Per pastaruosius kelerius metus buvo suaktyvėjusios statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste statantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus. Pagrindiniai prekybos ir pramogų centrai Šiauliuose:

• „Akropolis“


• „Arena“


• „Bruklinas“


• „Tilžė“


• „Saulės miestas“

Energetika |

Pirmoji garo mašina įrengta 1867 m. Gubernijos alaus bravore. 1900 m. Šiauliuose Chaimo Frenkelio odų fabrike įrengta 50 kW galios dinamo mašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.

1923 m. pastatyta Bačiūnų elektrinė, 1941 m. paleista Rėkyvos elektrinė. 1955 m. Rėkyvoje nutiesta pirmoji centrinio šildymo trasa. 1956 m. sujungus Rėkyvos ir Petrašiūnų elektrines, pradėta kurti Lietuvos energetinė sistema. 1962 m. kovo 26 d. nutiesus elektros tiekimo liniją Šiauliai-Jelgava, Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.

Nuo 1963 m. Šiauliuose naudojamos dujos. 1966 m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje 2004 m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki 2013 m. turi būti pastatyta nauja AB „Šiaulių energija“ kogeneracinė elektrinė, kurioje bus naudojamas biokuras.

Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).

Susisiekimas |

2010 m. rugpjūčio 25 d., kai mieste minėta Baltų vienybės diena, baigta asfaltuoti Baltų gatvė ir jos jungtis su Statybininkų gatve, tapę pietrytiniu Šiaulių apvažiavimu

Vienas iš „Busturo“ bendrovės 2012 metais įsigytų „Irisbus Citelis 12M CNG“ autobusų Gegužių gatvėje.

Keliai |

Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę. 1836–1858 m. greta jo nutiestas Rygos–Tilžės plentas.

Apie 1912 m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai.

Per Šiaulius eina automobilių magistralės:

• 
   A9  Panevėžys–Šiauliai  /  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda 
  


• 
   A11  Šiauliai–Palanga  /  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda 
  


• 
   A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas  /  E77  Pskovas-Ryga-Šiauliai-Karaliaučius-Varšuva-Krokuva-Budapeštas 
  


• Miestas turi vakarinį aplinkkelį  A18  Šiaulių aplinkkelis .

Įvairūs krašto keliai:

•  154  Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė 


•  150  Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys 


•  213  Aleksandrija–Ginkūnai 

2006 m. Šiauliuose buvo 297 km gatvių, iš jų 32 % su žvyro danga. Ilgiausios Tilžės g. – 9,72 km ir Vilniaus g. – 5,67 km su 1,28 km pėsčiųjų bulvaru.

Geležinkeliai |

1871 m. įrengtas Liepojos-Romnų geležinkelis, 1916 m. nutiestas geležinkelis Tilžė-Ryga, 1931 m. – Šiauliai-Klaipėda. Mieste yra Šiaulių geležinkelio stotis.

Naujųjų „Busturo“ autobusų „Castrosúa City Versus CNG“ pristatymas Prisikėlimo aikštėje 2014 m. spalio 6 d.

Oro uostas |

1930–1961 m. pastatytas karinis oro uostas Zokniuose (Šiaulių miesto dalis). Daugiausiai naudojamas Lietuvos kariuomenės (KAM KOP AB) taip pat NATO oro patrulių. Dabar tai Tarptautinis Šiaulių oro uostas. Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA indeksas SQQ. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO kodas EYSA.

„Busturo“ privežamasis „Ford“ mikroautobusas Kuršėnkelio žiede, dirbantis P5 maršrtutu.

Viešasis transportas |

Šiaulietiškas išradimas – „gulintis policininkas“ ant dviračių tako į Bubius

Pirmoji keleivinio transporto įmonė Šiaulių mieste buvo įkurta 1940 m. Tai buvo autotrestas, kuris turėjo 29 autobusus. 1944 m. vietoje autotresto organizuota autotransporto kontora. 1947 m. atsirado pirmosios Šiauliuose taksi mašinos. Vėliau, augant miestui, didėjant keleivių skaičiui – 1955 m. įkurtas Šiaulių miesto autobusų ir taksomotorų autoūkis. 2006 m. atidaryta moderni autobusų stotis su prekybos centru. Nuo nepriklausomybės atgavimo iki 2006 m. keleivius 29 autobusų maršrutu aptarnavo UAB „Transkebas“, tuo pat metu mieste atsirado ir privatūs mikroautobusų vežėjai, kurie iki 2009 m. keleivius vežiojo 12 maršrutų (gerokai anksčiau maršrutų buvo dar daugiau), iki 2010 m. – 11, o iki 2014 m. – 10 maršrutų. Nuo 2014 m. vasario 1 d. keleivius perveža tik savivaldybės įmonė Busturas (autobusais). Mieste važinėja 26 autobusų maršrutai ir 8 privežamųjų mikroautobusų maršrutai. Nuo 2012 m. bendrovė Busturas pradėjo radikaliai naujinti autobusų parką – iki 2015-ųjų kovo įsigyta 39 naujų ar mažai naudotų miesto arba tarpmiesčio autobusų. Kelionės kaina autobusu – 2,50 Lt ir 1,25 Lt (perkant iš vairuotojo) arba 1,70 Lt, 0,85 Lt ir 0,34 Lt (perkant spaudos kioske), galima įsigyti ir mėnesio trukmės bilietą, kuris kainuoja 97 Lt, 48,50 Lt arba 19,40 Lt. Nuo 2015 m. sausio pradėjo veikti Šiaulių viešojo transporto elektroninio bilieto sistema.

Ryšiai |

Komunikacijai šiauliečiai nuo 1897 m. galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. Telefono abonentų 1923 m. buvo 170, o 1937 m. – 700 numerių. 1936 m. mieste įrengti telefono automatai.

1957 m. pastatytas televizijos bokštas, kuriame įrengtos ir radiorelinės linijos antenos. 1995 m. pradėtos tiesti kabelinės televizijos linijos, 1998 m. pradėtos įrengti kabelinio interneto, nuo 2003 m. – šviesolaidinio interneto linijos. 2008 m. mieste yra 14 pašto skyrių (centrinis LT-76001).

Mokslas ir švietimas |

Didždvario gimnazija

„Juventos“ progimnazija

Dainų šventė Šiauliuose 1986 m.

• 
  1851 m. pradėjo veikti berniukų gimnazija, dabar Juliaus Janonio gimnazija
  


• 
  1898 m. pradėjo veikti Mergaičių gimnazija, dabar Didždvario gimnazija
  


• 
  1920 m. įsteigta žydų gimnazija


• 
  1920 m. įkurta Šiaulių mokytojų seminarija
  


• 
  1928 m. įvestas privalomas pradinis mokymas


• 
  1930 m. pastatyta pradinė V. Kudirkos mokykla


• 
  1938 m. pastatyta dar viena pradinė mokykla


• 
  1939 m. iš Klaipėdos atkeltas Prekybos institutas, pirmoji aukštoji mokykla Šiauliuose


• 
  1948 m. įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas, nuo 1954 m. pedagoginis institutas, nuo 1996 m., prijungus Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetą – Šiaulių universitetas
  


• 
  1999 m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio" dainavimo mokykla
  

2006 m. mieste mokėsi studentų:

• Šiaulių universitetas – 10 440


• 
  Šiaulių kolegija – 2770


• 
  Šiaurės Lietuvos kolegija – 350


• 
  Šiaulių krašto vadybos ir kalbų kolegija – 517


• 
  Šiaulių konservatorija – 149


• Šiaulių profesinio rengimo centras – 2663

Mieste yra 8 gimnazijos, 14 progimnazijų, 2 vidurinės mokyklos, 5 pradinės mokyklos, 9 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 29 vaikų darželiai-lopšeliai. Veikia profesinio mokymo įstaigos: Šiaulių profesinio rengimo centras, Šiaulių darbo rinkos mokymo centras. Bendrojo lavinimo mokyklose 2012–2013 m.m. mokėsi 14 800 moksleivių.

Pradinės mokyklos |

• Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla


• Centro pradinė mokykla


• 
  VšĮ "Smalsieji pabiručiai" pradinė mokykla


• Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija

Neformaliojo ugdymo įstaigos |

Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla

• Šiaulių 1-oji muzikos mokykla


• Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla


• Šiaulių dailės mokykla


• Šiaulių „Dainų" muzikos mokykla


• Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras


• Šiaulių jaunųjų technikų centras


• Šiaulių jaunųjų turistų centras


• Šiaulių moksleivių namai

Specialiosios mokyklos |

• Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras


• „Ringuvos“ specialioji mokykla


• Specialiojo ugdymo centras


• Petro Avižonio regos centras


• Logopedinė internatinė mokykla


• Sanatorinė mokykla


• Suaugusiųjų mokykla

Kultūra |

Skulptūra „Trys nykštukai“

Skulptūra „Geležinė lapė“

Saulės diskai

XIX a. I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko Liudvikas Jucevičius, Jonas Prekeris, Aleksandras Mora, pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. XIX a. pabaigoje Šiaulius išgarsino gegužinės – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis. 1989 m. įkurtas Šiaulių kamerinis orkestras. 1990 m. Lietuvos pedagogas ir chorvedys Remigijus Adomaitis įkūrė berniukų chorą „Dagilėlis".

Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.

• 
  1919–1922 m. leistas žurnalas „Sietynas“
  


• 
  1920 m. įkurta knygų leidimo bendrovė „Kultūra“, atidaryta Šiaulių viešoji biblioteka, įsteigta S. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė.


• 
  1923–1941 m. leistas žurnalas „Kultūra“.


• 1923–1928 m. leistas laikraštis „Šiaulių naujienos“.


• 
  1924–1941 m. veikė Laisvamanių etinės kultūros draugija.


• 
  1926 m. įkurta Kultūros švietimo draugija.


• 
  1927 m. atidarytas P. Višinskio liaudies universitetas, įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija.


• 
  1928 m. atidarytas J. Basanavičiaus liaudies universitetas.


• 
  1930–1938 m. leista statistikos, informacijos knyga „Šiaulių metraštis“.


• 1934–1943 m. leistas kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“


• 
  1951 m. atidaryta Šiaulių rajono biblioteka ^[12]
  


• 
  1999 m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio" dainavimo mokykla
  

Mieste yra kultūros centras.

Muziejai |

• 
  1923 m. įkurtas Šiaulių Aušros muziejus. Jo padaliniai:
  
  
  
  • Ch. Frenkelio vila
    
  
  
  • Dviračių muziejus
  
  
  • Fotografijos muziejus
  
  
  • Radijo ir televizijos muziejus
  
  
  
  


• 
  Katinų muziejus (įkurtas 1990 m., jis nėra ,,Aušros" muziejaus padalinys)


• Universiteto istorijos muziejus


• Vandentvarkos muziejus (įkurtas 1974 m.)


• Geležinkelio muziejus (įkurtas 1971 m.)


• Angelo muziejus (įkurtas 2014 m.)

Teatrai |

1904 m. spalio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis – A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate. Šis spektaklis – pirmas legalus nuo scenos šiauliečių ištartas žodis.

1908–1914 m. veikė garsi lietuvių dramos, muzikos, dainos draugija „Varpas“. Šiauliuose dirbo artistai ir režisieriai Jonas Misius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Ona Pleirytė-Puidienė, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, aktoriai mėgėjai – Juozas Grinius, Antanas Povylius ir kt.

• 1931 m. atidarytas Šiaulių dramos teatras
  


• 1939 m. į Šiaulius atkeltas Klaipėdos valstybės teatras


• 
  2004-2011 m. veikė lėlių teatras „Avilys“.

Paminklas „Šaulys“ (S. Kuzma, 1986 m.)

Paminklai |

• 1931 m. pagal inžinieriaus K. Reisono projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas Žuvusiems už nepriklausomybę (iškilmingai atidengtas 1935 m. gegužės 30 d.).


• 
  1986 m. švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines ir įrengus Saulės laikrodžio aikštę, atidengtas Šaulio paminklas, šiauliečių vadinamas Sauliuku, Auksiniu berniuku arba Auksiuku (autorius Stasys Kuzma).


• 2004 m. atidengtas paminklas Aušros laikraščio atminimui (autorė Dalia Matulaitė).

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra 2009

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė 2009

Kulto pastatai |

Šiauliai yra Šiaulių vyskupijos centras, mieste yra šios katalikų bažnyčios:

• Rėkyvos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia


• Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra


• Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia


• 
  Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (jėzuitų neparapijinė)


• Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Be to, Šiauliuose yra:

• 
  Stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė
  


• 
  Sentikių Šiaulių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė
  


• Šiaulių evangelikų liuteronų bažnyčia


• Šiaulių evangelikų reformatų bažnyčia


• Šiaulių evangelikų baptistų bažnyčia


• Šiaulių jungtinė metodistų bažnyčia


• Šiaulių laisvųjų krikščionių bažnyčia
  


• Šiaulių naujoji apaštalų bažnyčia


• Šiaulių pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – mormonai
  


• Bažnyčios „Tikėjimo žodis“ maldos namai


• Šiaulių Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicijos centras


• Kitų tikėjimų maldos namai

Sportas |

Šiauliuose nuo 1924 m. žaidžiamas futbolas, 1936 m. buvo 14 komandų. Vėliau pradėtas žaisti krepšinis, rankinis, regbis, žolės riedulys, kultyvuojama lengvoji atletika, dviračių sportas, boksas ir kitos sporto šakos. 2007 m. liepos 25 d., rengiantis Europos krepšinio čempionatui, atidaryta moderni Šiaulių arena. Yra 4 stadionai.

Sporto įstaigos |

Šiaulių sporto rūmai

Dviračių šventė 1983 m.

Šiaulių arena

• Sporto mokykla „Dubysa“ – boksas, dviračiai (plentas), šaudymas, BMX dviračiai, šaškės, šachmatai, tinklinis, stalo tenisas, rankinis
  


• Sporto mokykla „Atžalynas“ – Graikų-romėnų imtynės, dziudo imtynės, sambo imtynės, laisvosios imtynės, irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas, sunkioji atletika.


• Šiaulių miesto teniso mokykla – tenisas
  


• Krepšinio akademija „Saulė“ – krepšinis
  


• Lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras


• Sporto mokykla „Klevas“ – regbis, žolės riedulys.


• Plaukimo mokykla „Delfinas“


• Futbolo akademija "Šiauliai"


• Šiaulių Sporto gimnazija

Sporto klubai |

• Futbolo klubai iš Šiaulių


• Šiauliai (krepšinio klubas)


• 
  Gintra Universitetas (moterų futbolo klubas)


• Gintra–Strektė–Universitetas


• Automobilių sporto klubas „Slikas“


• Orientavimosi sporto klubas „Sakas“


• Šiaulių regbio klubas „Vairas“


• Šiaulių regbio klubas ,,Baltrex"


• Sporto klubas „Venta Life“


• Sporto klubas „Elada“


• Sporto klubai „EuroGym“ ir „SoloGym“


• Šiaulių aeroklubas


• Sporto klubas-žirgynas „Miražas“


• Sporto klubas „Piramidė“

Žymūs sportininkai |

• 
  Mindaugas Žukauskas, (krepšinis)


• 
  Viktorija Čmilytė, (šachmatai)


• 
  Paulius Viktoravičius, (plaukimas)


• 
  Vilma Rimšaitė (BMX dviračių sportas)


• 
  Ričardas Berankis (tenisas)


• 
  Donatas Slanina (krepšinis)


• 
  Antanas Sireika (krepšinis)


• 
  Tomas Kančelskis (futbolas)


• 
  Deivydas Lunskis (futbolas)


• Aurimas Lankas (baidarės)


• Edvinas Ramanauskas (baidarės)


• Santa Pakenytė (dziudo)


• Mindaugas Bilius (l.atletika)


• Eglė Balčiūnaitė (l.atletika)


• Rasa Drazdauskaitė (l.atletika)


• Remalda Kergytė (l.atletika)

Sveikatos apsauga |

Ligoninių miestelis Šiauliuose 1977 m.

Mieste yra 25 sveikatos priežiūros įstaigos, didžiausia – Šiaulių apskrities ligoninė.
Pirminio lygio įstaigos:

• savivaldybės viešosios įstaigos – 8


• bendrosios praktikos gydytojų kabinetai – 10

Miestų partnerystė |

Šiauliai yra Baltijos miestų sąjungos narys.

Šaltiniai |

Nuorodos |

• Šiaulių miesto turistų lankomi objektai


• Šiauliai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 9 psl.


• Savivaldybės tinklalapis


• Turizmo informacijos centras


• Travel.lt


• Tinklalapis kiekvienam šiauliečiui


• Šiauliai iš oro 1944.12.23


• 
  Szawle Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI, psl. 811 (lenk.)

Žemėlapiai |

• Šiaulių žemėlapis


• Žemėlapiai ir vardo raida


• Šiaulių žemėlapis

Kultūra |

• Šiaulių „Aušros“ muziejus


• Šiaulių miesto muziejai ir galerijos


• Liuteronų parapija


• Reformatų parapija

ž • a • r Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai